- pražiebti
- pražiẽbti, -ia (pràžiebia), pràžiebė KŽ 1. tr. Š, Šmk, Skr nedaug pakūrenti, prakurti: Reik biškį pražiẽbti – kokios arbatos užkaisu End. | refl.: O tu man ugnies nedraskyk, – ūsais prasižiebk, kad toks gudrus (juok.) S.Čiurl. 2. intr. prašvisti, imti šviesti: Saulė šiandien kartą pro debesis pràžiebė KI313. | prk.: Įsiveizdi darbas Evangelijos nei kokia mažynika žvaigzdelė, tamsiausios nakties gūdume pro plyšį juodos debesies pražiebianti Ns1847,2. | refl. Als. 3. intr. šnek. greitai praeiti: Ji pro mane pražiẽbdavo kaip žaibas Snt. 4. refl. perskilti, praplyšti, persprogti: Prasižiẽbęs obulas greitai supūna Šts. | Tik ką prasižiẽbusios bulvės, t. y. pradygo ir nušalo J. 5. tr. kiek prapjauti, pjaunant atverti: Pràžiebiau kiaulę, bet nečiepijau: lai dvesa muno neprieteliuo Šts. Landuonę pražiebsi su skustuvu Ggr. Vilimas tą auguonį pražiebęs, išspaudęs tus nuodus TP1880,40. Jis su peiliu jam tikt mažumą kaktą pražiebė TP1882,3. 6. tr. smūgiu padaryti skylę, pramušti, praskelti: Adomienė, priėjusi prie sienos, piktom akim žiūri į apiplyšusius popierius, tarsi norėdama kakta pražiebti L.Dovyd. ║ prakąsti: Pražiẽbti su dantimis J.Jabl(Als). 7. tr. prk. pralavinti, praprusinti: Pelūzė rūpinos protą savo vargingo bendro truputį pražiebti S.Dauk. \ žiebti; apžiebti; atžiebti; įžiebti; išžiebti; nužiebti; pažiebti; papažiebti; paržiebti; peržiebti; pražiebti; prižiebti; sužiebti; užžiebti
Dictionary of the Lithuanian Language.